Yra sena gera rytų patarlė: kelią įveikia einantysis. Svarbiausia yra ryžtis tuo keliu eiti. Aš kažkada pasiryžau - ir nesigailiu.
Kas yra JŪRA - žodžių man neužtenka ją aprašyti, todėl beletristinę dalį palieku liežuvio meistrams. Iki to grožio, ką sukūrė gamta tropinėse jūrose, su mano patarimais (bent jau kol kas) neprieisite. Mano tikslas - kad neužtektų pirštų suskaičiuoti Lietuvoje laikančių jūrinius akvariumus. Kad jūs patikėtumėte savo jėgomis. Kad pajustumėt tą nuostabų pergalės jausmą, matydami SAVO akvariume plaukiojančias žuvis, kurios prieš mėnesį nardė tarp Raudonosios jūros koralų ir galėtumėt sau ir kitiems pasakyti: AŠ TAI PADARIAU!
Praeis metai kiti, įgysit asmeninės jūrinės patirties - ir Jums šis skyrius bus nebereikalingas. Jūs patys kitiems galėsit duot patarimus. Man irgi.
Specai, laikantys jūrą keletą metų, gali kritikuoti - bet viskas, apie ką rašysiu, mano patikrinta praktikoje. Tarp kitko, aš ir laukiu patyrusių "jūrininkų" kritikos. Į galutinę tiesą nepretenduoju. Visas rekomendacijas avariumistų, laikančių jūrinius akvariumus, priimsiu ir jas pervirškinęs bei pagal galimybes praktikoje patikrinęs, Jums pateiksiu. Teoretikų pilna, daug prirašytų bauginančių straipsnių apie jūrinio akvariumo įrengimo sudėtingumą, brangumą ir problemas. Po tokių straipsnių mitai gimsta. Pabandysiu juos sugriauti.
Pirmasis mitas
Jūrinį akvariumą gali įsirengti ir laikyti tik labai patyrę akvariumistai
Jūrinį akvariumą įsirengti gali kiekvienas, laikantis gėlavandenį porą-trejetą metų. Per tokį laikotarpį žmogus jau pradeda skirti gupijas nuo skaliarų, bent kelis kartus yra išvalęs akvariumą, išplovęs filtrą, nusiurbęs dumblą nuo dugno ir nuvarvinęs pora ašarų dėl išvirtos ar sušaldytos, paspringusios slieku ar nugeibusios iš alkio žuvies. Ir jeigu po tokių košmarų ir alinančio darbo yra noras įsirengti dar vieną - kitą akvariumą - jis potencialus "jūrininkas". Su jūriniu akvariumu reikia daryti tas pačias manipuliacijas, kaip ir su gėlavandeniu (turiu omeny tokį gėlavandenį, kuriame vanduo švarus, žuvys gyvos, augalai auga ir kuris kūdra nedvokia). Ir dar šį bei tą - bet apie tai vėliau.
Antrasis mitas
Labai brangi įranga
Pabandysiu tai paneigti palyginimais. Virš Vilniaus galima skraidyti malūnsparniu. Labai gražu, bet labai brangu. Galima važinėtis taksi. Irgi gražu, bet taip pat brangoka. Sėdam į raguotus troleibusus - jau pigu. O jei pėsčiom kulniuoti - visas užkampes galima aplandžioti. Bet ne visai veltui - batai dyla, kojinės kiūra. Tas pat ir su įranga - galima viską susipirkti parduotuvėse. Galima daug ką pasidaryti pačiam - daug pigiau, bet vis tik be išlaidų neapsieisi. Ką, kaip, kam daryti ir ar daryti iš viso - bus vėliau.
Trečiasis mitas
Sudėtingas akvariumo įrengimas
Tiesa yra tai, kad akvariumas turi būti ne mažesnis nei pora šimtų litrų. Geriausia - virš 400. Pats akvariumas būtinai stiklinis, be metalinių kampų. Dangtis nereikalingas. Akvariumas gali stovėti ten pat, kur stovi ir gėlavandeniai. Akmenys tinka ir lietuviški - Klovainių karjere Pakruojo rajone puikiausias dolomitas. Filtrai - būtinai vienas išorinis ("bačka") ir vienas-du siurbliai akvariume. Apie apšvietimą ir išputotoją - atskira kalba, bet irgi nieko įpatingo. Tad beveik tas pat, kas ir didelio gėlavandenio įrengimas.
Ketvirtasisi mitas
Jūros vanduo gaunamas sumaišius distiliuotą vandenį su jūros druska
Distiliuotas vanduo, ko gero, viena iš labiausiai bauginančių problemų tiems, kurie neturi samanės varymo aparato (jis puikiausiai tinka distiliuotam vandeniui gauti, tik energijos sąnaudos didžiulės ir patį aparatą šventvagiška tokiems niekams naudoti). Tiesa, to vandens galima bet kurioje vaistinėje ar benzino kolonėlėje nusipirkti, bet tokį kiekį į kažkurį aukštą tempti perspektyva ne iš maloniausių. Yra nebloga išeitis - atsisukti kraną su šaltu ir karštu vandeniu ir privaryti akvariumą iki viršaus. Aš taip darau. Yra šiokių tokių smulkmenų, bet apie jas vėliau. Dabar druska. Supermarketuse parduodama jūros druska puikiai tinka jau dūšias vandeniui atidavusioms sūdyti. Vaistinėse parduodama jūros druska (arba jūros druska vonioms) tinka tik plastmasinėms žuvims. Akvariumui gi jūros druską reikia pirkti arba zooparduotuvėse, kuriose jau įrengti jūriniai akvariumai, arba darytis patiems (aš taip darau - išeina mažiausiai du kartus pigiau).
Penktasis mitas
Žuvys labai brangios, o jei suserga - iškart užsakyk mišias
Žuvys brangios Lietuvoje. Ir tai tik todėl, kad mūsų, t.y. jūrinių akvariumistų, mažoka. O kai paklausa maža, pasiūla irgi ne per didžiausia. Jei atsiras daugiau jūrinių akvariumų fanatų, iškart atsiras ir žuvų pasiūla, ir pasirinkimas bus, ir kainos nukris. Nors nereikia tikėtis, kad ir paprasčiausios jūrinės žuvys bus pigesnės nei 20 EUR už "galvą" - kaip ne kaip, kiekvieną reikia mažų mažiausiai iš Raudonosios jūros atvežti. Žuvys neserga. Beveik. Jeigu pirktos parduotuvėje po karantinavimo. Arba jeigu pirktos ką tik atvežtos, "nuo trapo", ir įleistos į Jūsų ką tik įrengtą akvariumą, kuriame dar nieko nebuvo. Tai - mano keturių jūrinių akvariumų patirtis. Pas mane per trejus metus vieną kartą buvo susirgę po to, kai iš Maskvos atsivežtu gyvu maistu ( "limanskos"uodo trūklio lervos - Lietuvoje jos šaldytos kubikais parduodamos) pamaitinau ir su juo bacilų krūvą į akvariumą įnešiau. Bet vėliau be problemų rusiškais vaistais, kurių kibiras rublį kainuoja, išgydžiau.
Autorius: Vytas Alvydas
