Šarmingumas (angl. alkalinity) yra dar vienas terminas, kuris akvariumininkams sukelia sumaištį, o pateiktos rekomendacijos juos dažniausiai tik dar labiau supainioja.

Pirma problema yra pats terminas - šarmingumas. Šis terminas nėra griežtai apibrėžtas, dėl to, chemikams, aplinkos ar vandens paruošimo inžinieriams jis reiškia skirtingus dalykus. Šarmingumas dažnai yra painiojamas su kalcio kiekiu ir kietumu. Kai kurie šarmingumo matavimui skirti matavimo vienetai nepadeda. Šarmingumo matavimas kaip kalcio karbonato daleles litre ar megėjiškoje akvariuminkysteje vokiškais laipsniais (KH) apibrėžiant kalcio oksido kiekį 100 000 dalelių vandens, įneša dar daugiau sumaišties.

Kalcio koncentracija yra matuojama mg/l ir tai nėra nei kietumas nei šarmingumas. Kietumas yra dvivalenčių kalcio ir magnio katijonų matas ir atspindi bendrą kalcio ir magnio koncentracijos kombinaciją gėlame vandenyje. Kietumas tai nėra karbonatų matas net ir dažnai išreiškiamas kaip kai kurie vienetai susiję su kacio karbonatu.

Ko gero, šarmingumą geriau būtų vadinti buferine talpa. Šarmingumas yra vandens geba atsispirti pH pasikeitimams, kuomet yra pridedama rūgšties. Jūros vandenyje buferiškumą nulemia bikarbonatų, karbonatų ir boratų kiekis. Tai kažkiek galima pajausti buferinę talpą išreiškiant kaip vienetus susijusius su kalcio oksidu ar kalcio karbonatu. Reikšmę reiktų išreikšti terminais naudojamais chemijoje (susijusiais su rūgštimi kurią reikia matuoti) ir tarptautiniais vienetais. Išraiška meq/l atitinka šiuos kriterijus. Net ir be apibrėžtų terminų intuityviai galima pasakyti, kad 1 meq šarmingumą neutralizuoja 1 meq rūgšties.

Šarmingumas matuojamas titruojant žinomą jūros vandens kiekį su žinoma rūgšties koncentracija iki pH indikatorius parodo visą šarminių medžiagų, kurias sunaudoja rūgštis, suvartojimą. Sunaudotos rūgšties kiekis yra lygus šarmingumui arba buferinei talpai.

Kokio šamingumo reikia rifiniam akvariumui?

Natūralaus jūros vandens šarmingumas yra apie 2.5 meq/l. Rekomendacijose siūlomas šarmingumo dydis svyruoja nuo natūralaus jūros šarmingumo dydžio iki 4 kartų didesnio. Taip pat, kai kur teigiama, kad bet koks nukrypimas nuo natūralaus jūros vandens yra nenatūralus ir tokių eksperimentų geriau neatlikinėti.

Tam tikru laipsniu tame yra tiesos, tačiau to nereikia taikyti visiems jūros vandens cheminiams parametrams. 2.5 meq/l šarmingmas tinka atviram vandenynui, tačiau rifinis akvariumas nėra atviras vandenynas. Organinių ir neorganinių rūgščių akumuliacija, net ir CO2 kaip karboninė rūgštis tamsiuoju paros metu gali lengvai sukelti pavojaus varpų dūžius, jeigu uždaroje akvariumo aplinkoje bus 2.5 meq/l šarmingumas.

Apžvelgiant daugumą biologinių studijų tyrinėjančių audinių ir ląstelių kultūras, rifiniai akvariumai tampa labiau panašūs į kultūrų testavimo mėgintuvėlius, kuriems reikia 50 - 200 meg/l buferiškumo, negu, kad į atvirą vandenyną. Kitas kelias pažvelgti į tai: mažiau nei viena uncija (0,03l) komercines muratinės rūgšties įpilta į 200 l jūros vandens visiškai suvartoja 2.5 meq šarmingumą. Buferinė talpa lygi 2.5 meq/l beveik nėra buferis. Aš rekomenduoju 5 meq/l ir tai yra tik minimalus užbuferinimas.

Didesnės buferinės talpos aš nerekomenduoju ne dėl to, kad tai yra kenksminga, tačiau dėl to, jeigu buferinė talpa bus didesnė negu 5-6 meq/l, faktiškai bus neįmanoma palaikyti 380 ppm kalcio koncentraciją. Akvariume, kuriame laikomos tiktai žuvys (ne rifiniame akvariume) patartina palaikyti didesnį šarmingumą ir ignoruoti kalcio koncentraciją.

Aš neprisisidedu prie pažiūros, kad natūralus jūros vanduo yra ideali terpė jūriniam gyvenimui, tačiau tai yra geras startintis taškas. Iš ties mes labai nedaug žinome apie pagrindines sudedmasias jūros vandens dalis, tad didelis atotrūkis yra labiau panašus į eksperimentą, tačiau kai kuriems faktoriams kaip šarmingumas mes turime pakankamai patirties pagrįsti įsitikinimą, kad protingas šarmingumo padidinimas yra naudingas. Panašiai galima pasakyti ir apie nedaug mažesnį druskingumą, kuris randamas jūriniame vandenyje.


Autorius: Dr. Leo G. Morin