ŽUVYS
Žuvys ir koralai atkeliauja pas mus iš Atlanto, Indijos, Ramiojo vandenyno ir Raudonosios jūros. Iš Raudonosios jūros - mažiausias procentas. Pagrindiniai eksportuotojai yra Tailandas, Indonezija ir Malaizija. Prieš pakliūdamos į mūsų akvariumus, žuvys praeina žvėriškus kančių kelius. Visi žino, kaip sunku pagauti žuveles akvariumuose, kuriuose yra slėptuvių, o ką ir bekalbėti apie koralų rifus! Taigi žuvys yra gaudomos gana necivilizuotu būdu - nuodijamos ciano dujomis, kurios jas priklausomai nuo gautų nuodų kiekio arba užmuša arba trumpam paralyžuoja. Surinktos gyvos žuvys lėktuvais keliauja į kitas pasaulio šalis. Buvusias "sovietines" šalis jūros gėrybėmis aprūpina Lenkija. Lenkijos firmos užsiimančios urmine žuvų prekyba, taip pat nesistengia sudaryti joms idealių sąlygų, nes tai sudaro papildomas išlaidas. Kadangi jūrinių žuvų paklausa yra nemaža, akvariumistai perka jas be karantino (ypač retesnes) ir gana dažnai rizikuoja.
Asmeniškai turėjau nemažai atsitikimų, kai atlikus karantiną žuvys žūdavo po 3-4 mėnesių. Ilgainiui supratau, kad taip greičiausiai atsitikdavo dėl to, kad jos buvo nuodijamos gaudant.
Gėlavandenių žuvų ligos gydomos palyginti lengvai - įpilami vaistai priklausomai nuo ligos, savaitė laiko ir viskas ramu. Gydomos ligos skirstomos į bakterines, parazitines, grybelines. Yra apie 200 akvariuminių žuvų ligų, kurios dažnai pasireiškia akvariumuose. Beje, didelė jų dalis neišgydoma. Jūrinės žuvys gydomos kur kas sunkiau. Visų pirma, jos beveik neveisiamos nelaisvėje, o į akvariumą atkeliauja iš gamtos, kur turi pakankamą kiekį ir pasirinkimą maisto (planktonas, dumbliai ir t.t.). Be to, jūrose, nors jos ir teršiamos, yra nusistovėjęs pilnas biologinės pusiausvyros ciklas. Pavyzdžiui NO3 (nitratų) kiekis tesudaro 0,3 mg/l, NH3 (amonio), NH4 ir NO2 (nitritų) praktiškai yra dar mažesnės dalys. Jūriniuose akvariumuose pasiekti tokius parametrus yra gana sunku (brangu). Norint sumažinti nitratų ir fosfatų kaupimosi kiekį, turi būti galinga mechaninė filtracija. Filtras sulaiko maisto likučius, žuvų išmatas, pūvančius dumblius ir t.t. Jį dažnai išplaunant mechaniniu būdu pašalinami teršalai, kurie, to neatlikus, pereina į tirpalo formą. Amonio (NH3, NH4) ir nitritų (NO2) jūriniame akvariume neturėtų būti. Atitinkamai NH3 ir NH4 0,5 mg/l dozė gali būti mirtina daugeliui jūrinių gyvūnų, NO2 - 1 mg/l. Nitratų kiekio siūloma palaikyti ne didesnę kaip 10-20 mg/l dozę (nors prie jų didėjančio kiekio žuvys ilgainiui pripranta). Amonio ir nitritų perėjimą į nitratus (tai vadiname azoto apykaita akvariume) atlieka bakterijos gyvenančios biologiniuose filtruose. Bet apie tai truputį vėliau.
Taigi, žuvys patyrusios daug stresų atkeliauja į mūsų akvariumus. Pasitaiko arba pasiseka, kad jos išvis nesuserga. Tada valio!!! Gydyti invazinius susirgimus (parazitinius), tokius kaip Cryptocayron, Oodinium palyginus lengva: tereikia atskiro karantininio akvariumo su geromis sąlygomis ir vaistų, kurių pasiūla šiuo metu prekyboje gana nemaža. Kas kita bakteriniai ir grybeliniai susirgimai. Nemažai mano pažįstamų akvariumistų yra praradę vos ne visas savo jūrinių žuvų kolekcijas būtent dėl jų. Galų gale šią problemą beveik pilnai išsprendė dezinfekcinės UV (ultavioletinės) lempos su galingo pajėgumo siurbliais. Bet tai gana nemažos išlaidos. Nežiūrint lempų įsigijimo kainos, jas reikia keisti maždaug kas metus. Apie vaistus nerašysiu, tai išdėstyta literatūroje. Kita problema - jūrinių žuvų maitinimas. Ne visos žuvys įpranta maitintis mūsų siūlomais sausais, gyvais ir šaldytais maistais. Kadangi gyvenant Lietuvoje gauti gyvo jūrinio planktono yra beveik neįmanoma, o mūsų esamuose akvariumuose jo nors ir yra, tačiau tai tik nedidelis kiekis ir asortimentas. Dėl to dažnai teko stebėti daugelio žuvų lėtą vegetaciją ir mirtį.
Dar viena problema - jūrinių žuvų sugyvenamumas ir suderinamumas. Tai yra gana mažai ištyrinėta sritis, todėl net ir literatūroje yra nepakankamai nuorodų kas ir kaip ir su kuo sugyvena. Kita problemėlė - jūrinės žuvys labai mėgsta šokinėti pvz. bekovojant dėl teritorijos, po nakties staiga užsidegant šviesai, išgąsdinus (sprogimas, trenksmas). Kadangi akvariumai yra nedengiami, siūlyčiau daryti vandens lygį bent 10-15 cm mažesnį. Taigi visi šie faktoriai taip pat sudaro nemažas, dažnai nenumatytas išlaidas.
TRUPUTIS APIE KORALUS
Tai taip pat mažai ištyrinėta tema. Didžioji koralų dalis akvariumuose neišgyvena ilgiau kaip 3-6 mėnesius. Koralai minta dvejopai. Vienas maitinimo šaltinis yra šviesa. Polipuose gyvena mikroskopiniai dumbliai (zooakcentelos), kurie auga nuo šviesos ir tuo pačiu maitina koralus. Kitas - planktonas, kurio deja mūsų akvariumuose beveik nėra. Yra gaminami dirbtiniai planktono pakaitalai, bet jie patenkina ne visus koralus.
Dar vienas dalykas. Daugelis koralų kovoja tarpusavyje, vieni kitus nužudydami. Man pačiam teko matyti, kaip vienos rūšies koralas nakties metu išleido siūlus, kurie įsmigo į kitą koralą ir ilgainiui pastarasis "nustipo".
Normaliai koralų ir aktinijų mitybai reikia imituoti jūros bangą. Tam tikslui naudojami bangavimo siurbliai. Priklausomai nuo akvariumo tūrio ir ilgio 2-4 vienetai. Jie yra ypač brangūs. Be viso to, koralai ypatingai yra jautrūs mikroelementų stygiui. Yra parduodami mikroelementai ir testai, bet tai vėlgi papildomos išlaidos. Žūdami koralai, aktinijos, stipriai apnuodija vandenį, ko pasekoje gali žūti visa akvariumo fauna. Nuo to gali apsaugoti tik geras išputotojas ir cheminis filtravimas (per aktyvuotą anglį). Taigi turint mažesnes finansines galimybes siūlyčiau koralų nelaikyti.
JŪRINIO AKVARIUMO ĮRENGINIAI
Filtracija. Kiekvienas akvariumistas, turėjęs ar turintis gėlavandenį akvariumą, žino ką tai reiškia. Su mechaniniu (vidiniu) ar mažo pajėgumo filtru laikant didesnį kiekį žuvų, dažnai pasitaiko biologinės pusiausvyros sutrikimų - susidrumsčia vanduo, krenta žuvys ir t.t. Gėlavandenio akvariumo problemas puikiai išsprendžia taip vadinamos "bačkos" t.y. išorėje stovintys didelio filtracinio tūrio filtrai, kurių pagalba galima suderinti mechaninį, cheminį ir biologinį filtravimą pakankamą gėlam akvariumui.
Visai kas kita jūrinio akvariumo filtracija. Mechaniniam filtrui galima naudoti didelio pajėgumo siurblius (pajėgumas turėtų būti ne mažesnis kaip penki akvariumo tūriai per valandą) su kempine arba tas pačias "bačkas" su mechaniniais užpildais.
Biologinius filtrus akvariumistai dažniausiai pasigamina patys (galima įsigyti ir firminius, bet jų kainos tiesiog fantastiškos). Jie montuojami po akvariumais. Praktiškai tai dar vienas akvariumas su įvairiais filtro užpildais: keramika, koralinis smėlis, aktyvuota anglis, nitratų ir fosfatų surišėjai ir t.t. Tuo pačiu į biologinį filtrą įdedama papildoma įranga (išputotojas, denitratorius, gėlo vandens lygio papildytojas). Savaime suprantama, kad be kažko kartais galima ir apsieiti. Biologinio filtro tūris turėtų sudaryti mažiausiai 10% bendro akvariumo tūrio. Tai priklauso nuo gyventojų kiekio. Minimalus filtravimas turėtų būti bent trys akvariumo tūriai per valandą. Nebraižysiu filtrų schemų - jų yra gan įvairių ir dažnai akvariumistai vadovaudamiesi pagrindiniais principais jas pritaiko savo akvariumams. Akvariumas ir filtras gaminami iš storesnio stiklo nei reikėtų gėlam akvariumui. O tai irgi pakelia kainą.
Apšvietimas. Apšvietimui naudojamos H-QI (halogeninės) ir dienos šviesos lempos, pvz.: POWER-GLO, MARINE-GLO ir t.t. Halogeninės lemputės, skirtos jūriniam akvariumui, yra ganėtinai brangios. Kažkada bandžiau taupyti naudodamas elektros prekių parduotuvėje pirktas pigias lemputes, bet rezultatai manęs netenkino: augo piktybiniai dumbliai, koralai jautėsi ne itin gerai, todėl supratau, kad ir čia ne itin daug sutaupysi.
Autorius: Evaldas STANKEVIČIUS