Truputis patikslinančios informacijos. "Buvęs" jūrinis akvariumas Teatro gatvėje, Vilniuje, vėl atstatomas, o akvariumas televizijos laidoje apie gamtą už profesoriaus R.Kazlausko nugaros yra tas pats Teatro gatvės akvariumas, kažkada nufilmuotas ir sumontuotas "uždangai".
Jūrine akvariumistika išsivysčiusiose pasaulio šalyse užsiima tik apie 1% akvariumistų nuo bendrojo akvariumistų skaičiaus. Žinant tai, o tuo labiau pamačius jūrinių žuvų, koralų, bestuburių ir t.t. grožį, kyla klausimas: kodėl? Pavyzdžiui JAV (kur beje daugiausia jūrinių akvariumistų) bestuburių ir žuvų kainoms svyruojant nuo 1 iki 50 USD (išskyrus itin retus egzempliorius) nedaug kas ryžtasi turėti jūrinį akvariumą. Nors pagalvojus ir jūros šalia, ir pragyvenimo lygis tai leidžia padaryti.
Nenoriu kurti mitų, bet ne visos pasakos turi gerą pabaigą!
Prieš daugelį metų jūrinis akvariumas buvo mano "rožinė" svajonė, bet jai įgyvendinti nebuvo nei finansinės, nei praktinės galimybės. Kokie septyni metai atgal Lenkijoje pirmą kartą pamačiau gerai įrengtą, nuostabų jūrinį akvariumą ir tada vėl ėmė suktis mintys galvoje: gal pabandyti? Kadangi turėjau nemažą gėlavandenės akvariumistikos patirtį, ryžausi. Ir štai, jau truputį daugiau nei šešeri metai tuo užsiimu.
Pradėjau nuo mažo (140 litrų) akvariumo su paprastomis jūrinėmis žuvimis ir bestuburiais, su "krano" vandeniu, pigia druska ir palyginus paprasta technika (5 litrų talpos biofiltras, 1000 l/h pajėgumo mechaninis filtras, 2x30W pajėgumo dienos šviesos lempos ir savadarbis išputotojas). Sekėsi palyginus neblogai (žuvo pora koralų ir gal 2-3 žuvelės) ir tada pradėjau įrenginėti didesnius 200 ir 400 litrų talpos akvariumus, tuo pačiu įsigydamas retesnes, gražesnes žuvis ir t.t. Tada ir prasidėjo "kančių" keliai.
Taigi remdamasis savo asmenine praktika, taip pat kelių Vilniaus jūrinių akvariumistų, be to Lenkijos, Latvijos, Ukrainos akvariumistų praktika pamėginsiu parašyti apie jūrinį akvariumą.
VANDUO
Didesnė nuotraukaVisoje Lietuvoje vandentiekio vandens kokybė ir parametrai yra skirtingi. Paprastai net žmonėms nerekomenduojama gerti "krano" vandens, o ką jau bekalbėti apie jūrinį akvariumą.
Distiliuotas vanduo nėra didelė problema ("nebent jūs pirktumėte vaistinėje ar degalinėje"), nes šiais laikais galima įsigyti Osmosis (slėginį) filtrą, kuris montuojamas prie vandentiekio ir, priklausomai nuo modelio, gali pagaminti per parą nuo 50 iki 300 litrų "gryno" vandens. Jo veikimo principas "paprastas kaip gyvenimas" - filtrinė medžiaga (membrana) praleidžia tik vandens molekulę. Sunkieji metalai ir kitos priemaišos grąžinami į kanalizaciją. Tiesa, vandentiekio slėgis turi būti ne mažesnis kaip dvi atmosferos. Tai pirmasis įrenginys, kurį rekomenduočiau įsigyti.
Beje, didžioji dauguma firminės druskos gamintojų rekomenduoja tą patį. Kadangi jūriniai akvariumai dažniausiai būna neuždengiami, vanduo išgaruoja (maždaug 1% nuo akvariumo tūrio per parą) ir reikalingas papildymas distiliuotu vandeniu. Jūrinio akvariumo papildymas distiliuotu vandeniu neturėtų viršyti 2% akvariumo tūrio, nes esant didesniam kiekiui gali žūti bakterijos Nitrosomonas, Nitrobakter, kurios atlieka biologinio filtravimo funkcijas. Išgaravusio vandens papildymas "krano" vandeniu turi dar vieną trūkumą: didėja sunkiųjų metalų (kalcio, magnio, geležies ) kiekis akvariumo vandenyje.
DRUSKA
Galima pasigaminti jūrinės druskos mišinį ir patiems. Tarp kitko "sovietiniais" laikais tai buvo vienintelė galimybė. Tai nėra lengvas darbas, nes visi sudėtiniai elementai sumaišomi paeiliui, reikia turėti nemažai taros. Įrengiant naują akvariumą galima druskas sumaišyti jame. Be to, reikalingos tikslios svarstyklės druskų pasvėrimui. Didesnės problemos iškyla tada, kai reikia atšviežinti jūrinį vandenį akvariume. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad geriausiai keisti į savaitę 10-15% vandens ir susverti druskas, sekos elementus ir mikroelementus mažais kiekiais yra gana sunku. Geriausia naudoti firmines druskas, kurios šiaip nėra pigios, be to ir ne amžinos, nes kaskart reikia keisti dalį vandens, taip pat jos naudojamos ir karantino akvariumui. Firminių druskų būna pigesnių ir brangesnių. Taupydamas pradėjau nuo pigesnių, bet po to pakeičiau nuomonę.
Dabar naudoju geriausias druskas kaip REEF CRISTAL arba INSTANT OCEAN dėl to, kad jose yra labai platus ir padidintas mikroelementų kiekis. Jūros gyvūnai jaučiasi ir gyvena daug geriau ir ilgiau.
Jūros vandens pagaminimas nesudaro didelių problemų. Tam tereikia distiliuoto vandens, druskos ir aerometro vandens tankumo nustatymui. Jūrinio akvariumo vandens tankis turėtų būti 1.022-1.024, atitinkamai 32-34 gramai druskos vienam litrui. Raudonosios jūros vandens tankis yra 1.029 ir daugiau (39 gramai druskos litrui). Lėtai aklimatizuojamos žuvys, koralai. Dumbliai puikiai prisitaiko prie skirtingo druskingumo.
Autorius: Evaldas Stankevičius