Berlin System jūrinių akvariumų filosofija teigia, kad akvariume per didelė nitratų konentracija susidaro dėl to, kad yra naudojamas per daug galingas nitrifikuojantis filtras. Sprendimas yra išmontuoti pusiau drėgną ar kitokį filtrą ir visą filtravimą atlikti tiktai "gyvaisiais akmenimis" . Šiaip, jeigu Jūs naudosite tiktai "gyvuosius akmenis" kaip vienintelį biologinį filtrą Jūs turėsite tiktai pusiausvyra tarp nitrifikacijos ir denitrifikacijos. Kažkaip visas amoniakas, kuris yra būna paverčiamas į nitratus, bus suvartotas mistiniu būdu net nesusiformuojant nitratams. Siūloma Jums net nenaudoti baltymų išputintuvo. Daug "gyvųjų akmenų" ir viskas baigta!
Galbūt kai kurie akvariumininkai gali tai padaryti daugiau nei dvi savaites, tačiau aš nemanau ekperimentuoti su tokia abejotina sistema - taip abejotina! (ir aš šį žodį vartoju laisvai) ir gal kažkas išskyrus Jus yra pasiruošęs rizikuoti dėl rifinio akvariumo aplinkos ir investuotų pinigų.
Siūloma, kad tie kurie nesutinka su šia nuomone papraščiausiai nesupranta "gyvųjų akmenų" chemijos. Su visu nuolankumu aš sutinku, kad aš nesuprantu mįslingos naujo amžiaus chemijos ir primenu tai kai kuriems šios teorijos šalininkams. Jeigu Jūs turite per didelę nitratų koncentraciją yra geresnių būdų kaip pašalinti nitratus: sąžiningai keičiant vandenį, naudojant denitrifikuojantį filtrą ar tam skirtas priemones.
Jeigu pas Jus per didelė nitratų koncentracija, ieškokite būdų kaip padidinti denitrifikacinių uolienų tūrį ar filtrų talpą, o ne nustokite naudoti nitrifikuojančio filtro. Taip pat bandykite pašalinti amoniaką kol jis nepaverčiamas į nitritus: gerai aeruojamas pusiau drėgnas (angl. wet-dry) filtras turi žymią įtaką išleisdamas amonį tiesiai į orą, taip pat sustiprinta cheminė filtracija ir baltymų išputinimas gali pašalinti daugelį amino-organikos prieš tai, kai ją bakterijos paverčia amoniaku.
Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad ne patys nitratai yra tikra problema, o kiti sunkiai išmatuojami nešvarumai, kurių buvimą parodo esamas nitratų kiekis. Svarbiausias dalykas yra sąžiningai keisti vandenį ir įvertinti cheminiais priedais, bakterijų ir dumblių pagalba atliekamą filtraciją.
Rifiniai akvariumai yra tiek pat menas ir tiek pat mokslas. Šio meno praktikavimui nėra vieno vienintelio geriausio kelio, tačiau viskas turi būti apdairiai peržiūrima ir įvertinama ypač kai tai liečia pagrindinius cheminius principus.
Ozonas
Dar viena aktuali tema yra ozonas. Ozonas yra labai nestabili triatomė deguonies forma, kuri, be to, yra labai stiprus oksidatorius. Ozoną dažniausiai rekomenduojama naudoti kartu su baltymų išputintuvais. Gėlame vandenyje ozonas oksiduoja organines medžiagas ir galiausiai skylą į dviatomį deguonį. Jūros vandenyje ozonas pirmiausiai akimirksniu (mikrosekundžių bėgyje) reaguoja ne tik su organika tačiau pirmiau su jodidu, bromidu, chlorido jonais sudarydamas hipojoditą, hipobromitą, hipochloritą (chlorkalkes) taip pat jodą, ir bromą. Paskutinieji du yra tokie pat kenksmingi kaip ir chloras.
Ozonas taip pat reaguoja su manganu, geležimi, magniu ir net kalcio jonais bei šalina juos iš tirpalo. Ozonas neskiria ir ardo reikalingas amino rūgštis, vitaminus ir kitas sąžiningai naudojamas medžiagas, taip pat ir nepageidaujamą organiką.
Ozono negalima naudoti pačiame akvariume ne dėl to, kad jis trumpai egzistuoja, tačiau dėl jo šalutinių produktų, nuspėjamų iš anksto (chlorkalkės) ir nenuspėjamų (nepilnai anemonų suskaidyta organika). Žinant visas galimas grėsmes, ozoną visgi galima saugiai naudoti, tačiau ar verta tai daryti?
Fosfatai
Nepaisant įvairių gandų, fosfatai nepriskiriami daugumai toksiškų žmogui žinomų medžiagų. Fosfatai yra būtini daugeliui gyvybės formų net virusams ir koralams. Fosfatai yra vienas iš pagrindinių DNR ir RNR komponentų ir gyvenimas ne gali eiti toliau be vieno arba abiejų.
Fosfatai turi ribotą tirpumą sūriame vandenyje, dauguma natūraliai iškrenta į nuosėdas kaip magnio ir kalcio fosfatai, kurie yra pagrindiniai detrito komponentai. Fosfatai yra nekenksmingi žuvims ir daugumai besuburių. Fosfatų perteklius daugiau nei 0.1 - 0.2 mg/l (ppm), gali trukdyti kai kuriems koralams augti ir skatinti siūlinių dumblių augimą.
Įprasti fosfatų šaltiniai yra sezoniniai fosfatų padidėjimai vandentiekio vandenyje, akvariumo biota, pašarai ir aktyvuota anglis. Priešingai kai kuriems gamintojų tvirtinimams, visa anglis turi ir išskiria fosfatus. Fosfatai esantys aktyvuotoje anglyje neatsiranda iš fosforo rūgšties plaunant aktyvuotą anglį , tačiau iš organinių medžiagų naudojamų aktyvuotos anglies gamybai. Aktyvuotai angliai plauti yra naudojama sieros arba hidrochloro rūgštis, o ne fosforo rūgštis. Įprastai, pagrinde vandens filtracijai (stambiaporė) tinkama, aktyvuota anglis atpalaidoja daugelį fosfatų.
Dujų filtracijai skirta aktyvuota anglis (smulkiaporė) išskiria mažausiai fosfatų. Keletą stambiaporių aktyvuotų anglių galima įsigyti, kurios išskiria mažiau fosfatų, kadangi jos būna perplautos arba išplautos rūgštimi pašalinant iš anglies tirpius komponentus.
Raudonasis dumblas
Tai dar vienas pavydys. Nenaudokite raudonajį dumblą naikinančias medžiagas, įprastai eritromiciną. Šalia statydami į pavojų nitrifikacijos ir denitrifikacijos procesus, antibiotikai sunaikina visas dumblių ar bakterijų kamienus, tuomet reikia kelių savaičių išlikusiems atsigauti, o dumblo naikintojas nustos veikti. Saugiausias kelias sustabdyti raudonajį dumblą yra stipri, specifiškai su ilgu UV šviesa, kuri būna aktininėse lampose. Dėl to, padidinkite aktininę šviesą ar kitus UV šaltinius ir pašalinkite stiklą ar storą akrilo sluoksnį esantį tarp šviesos ir vandens. Šiuo atveju UV sterelizatoriai nepadės, kadangi jie neapšviečia pačio akvariumo.
Autorius: Dr. Leo G. Morin