Turbūt daugelis pradedančiųjų akvariumininkų susiduria su klausimu: kaip ir kuo maitinti žuvis, kad jos būtų žvalios ir sveikos? Taigi norėdamas pagelbėti, nutariau parašyti šį straipsnelį, kuriame pabandysiu suformuluoti pagrindines žuvyčių maitinimo taisykles ir trumpai apžvelgti, kokiu maistu jas maitinti.
Pagrindinės žuvyčių šėrimo taisyklės:
Niekada neperšerkite savo augintinių.
Manau, kad tai pagrindinė ir svarbiausia taisyklė maitinant žuveles. Esu tikras, kad visi patyrę akvariumininkai jums patvirtins: alkana žuvis - sveika žuvis". Gamtoje žuvyčių niekas nemaitina, jos visą laiką yra alkanos ir nuolat ieško maisto. Kadangi natūraliomis sąlygomis žuvelės neturi progos prisiėsti iki soties, todėl dauguma jų visiškai neturi jokio saiko jausmo ir yra pasiryžusios kimšti į save tiek maisto, kiek tik telpa. O persivalgymas - niekam ne į sveikatą, įsivaizduokite, jei jūs kas dieną persivalgytumėt lyg per Kalėdas... Pavyzdžiui, man teko vaikystėje akvariume laikyti mums visiems gerai pažįstamus dygliukus", pagautus artimiausioje kūdroje. Jie sugebėdavo tiek į save trūklio lervų sukišti, kad po to pusę dienos žemyn galva kabėdavo ir virškindavo, virškindavo, virškindavo...
Suaugusias žuvis patartina maitinti 1-2 kartus per dieną (jei maitinate du kartus, maisto porcijos turi būti mažesnės), duodant tiek maisto, kad jį žuvys tuoj pat sudorotų (per keletą minučių). Labai svarbu, kad neliktų jokių nesuvalgytų maisto likučių, nes toks neperdirbtas" maistas genda ir gali sukelti įvairių nepageidaujamų reiškinių jūsų akvariume (gali imti dvokti vanduo, dingti vandens skaidrumas, pagreitėti dumblių augimas, prisiveisti per daug bakterijų, planarijų ir t.t.)
Beje, kai kurie akvariumininkai surengia savo numylėtinėms ir iškrovos dienas, pavyzdžiui, kartą per savaitę visai jų nemaitina. Aš asmeniškai tokių dienų specialiai neorganizuoju - jos man pačios "išeina" dėl "progresavusios sklerozės ar tinginystės". J Kadangi žuvys yra šaltakraujai gyvūnai (jų kūno temperatūra būna tokia pati kaip ir akvariumo vandens temperatūra), joms nereikia eikvoti energijos, kad sušildytų savo kūną (tai už jas atlieka akvariumo šildytuvas J ) ir dėl to žuvytės gali ilgai badauti. Todėl jei jūs kokiai savaitei išvažiuojate atostogauti, galite ramia sąžine palikt savo augintines laukti jūsų sugrįžtant.
Maistas turi būti kuo įvairesnis.
Kad žuvytės būtų sveikos ir žvalios, joms reikia labai įvairių maisto medžiagų, vitaminų, mikroelementų ir t.t. Kad žuvyčių mityba būtų pilnavertė, reikia stengtis jas palepinti kuo įvairesniais patiekalais. Juk jūs irgi nenorėtumėte visą gyvenimą pietums, pusryčiams ir vakarienei valgyti kotletus. O dar turėkite omeny, kad sausas maistas - tai net ne kotletas, o greičiau pyragėlis...
Maitinant maistas turi būti paskirstomas dedeliame plote.
Visos žuvytės turi kažką savito - skiriasi savo charakteriu, temperamentu, dydžiu, greičiu, reakcija, jėga. Todėl maitinat žuvis (atminkit: jokiu būdu negalima žuvų peršerti) liūto dalį paprastai suryja stipriausios ir greičiausios žuvys. Jei žuvis bus šeriamos mažame akvariumo plote, stipriausios ir stambiausios žuvys besimaitindamos išvaikys silpnesnes ir šios bus priverstos nuolat gyventi pusbadžiu, todėl maitinant maistas turi būti išsklaidomas po didelį vandens paviršiaus plotą.
Taip pat reikia atsiminti, kad žuvys paprastai maitinasi tam tikrame akvariumo gylyje: vienos gali maisto ieškoti bet kur, kitos ėda maistą vandens paviršiuje, trečios viduriniame vandens sluoksnyje, kitos gi maistą renka tik nuo dugno. Šeriant reikia taip "patiekti" maistą, kad jo tektų visoms žuvims. Ypač svarbu neužmiršti šamukų ir kitų sutvėrimų, kurie maistą renka tik nuo dugno. Čia vienas iš galimų sprendimų būdų - duoti iš karto "visą maisto porciją", nes, duodant ją dalimis, žuvys paprastai viską surenka, kol maistas dar nenusėdęs ant dugno ir dugniniai gyventojai būna nuskriausti. Taip pat patartina visą maistą į akvariumą berti ne vandens paviršiuje, bet ranką panardinus giliau. Tada maistas greičiau pasiekia dugną ir jo mažiau suryjama pakeliui. Beje, yra ir specialaus maisto skirto dugninėms žuvims.
Kartais maitinant tenka atsižvelgti ir žuvelių temperamentą. Pasitaiko tokių "lėtapėdžių", kurios, prieš čiupdamos maistą, turi kiek pagalvoti. Begalvojančias jas dažniausiai nuskriaudžia greitesnės ir staigesnės kaimynės. Pavyzdžiui, mano brolio akvariume tarp visokios "smulkmės" plaukioja skaliarai kaip blynai", bet dėl savo lėto būdo būna nuolat aplenkiami pietų metų. Todėl kai žuvys šeriamos, jie pirmiausiai gauna po asmeninę porciją iš maitintojo rankų.
Maistas turi būti susmulkintas, kad žuvys jį sugebėtų praryti.
Dar vienas dalykas, kurį reikia turėt omeny, šeriant žuvis - tai maisto gabaliukų stambumas. Žuvys turi nelabai sunkiai praryti jiems siūlomus kąsnius. Taigi maisto stambumas priklauso nuo to, kokio dydžio žuvis jūs laikote. Aš pats asmeniškai turiu skaudžios patirties, ką tai reiškia per stambus maistas. Kartą prišėriau savo augintinius (o tada dar mano akvariume plaukiojo būriai gupijų) uodo trūklio lervomis. Po kurio laiko radau daugybę pilvus išvertusių gupijų patinų, o kiekvieno iš jų burnoje styrojo po pusiau prarytą trūklį... Iš kitos pusės per smulkus maistas taip pat negerai, nes stambesnės žuvys į jį nelabai tekreipia dėmesį.
Autorius: Giedrius Kanaporis