Visą žuvyčių maistą sutarta skirstyti į sausą, gyvą ir šaldytą. Pabandysiu labai glaustai apžvelgti kiekvienos grupės maistus ir jų ypatybes.
Sausas maistas
Šiuo metu zooparduotuvėse yra tikrai nemažas specialių sausų pašarų pasirinkimas. Kokį maistą pasirinkti, patarti gana sunku, bet dauguma akvariumininkų renkasi žinomų firmų gaminius. Šis maistas yra gaminamas dribsnių pavidalu, panardintas į vandenį iš lėto skęsta. Kai kas mano, kad tai - džiovintos dafnijos ar kažkas panašaus, bet iš tiesų šiuolaikiniai sausi pašarai sudaryti iš labai įvairių komponentų ir juos noriai ėda dauguma akvariuminių žuvelių.
Prieš parenkant maistą savo žuvelėms labai svarbu išsiaiškinti, kokie jų mitybos įpročiai - t.y. ar jos mėsėdės, ar visaėdės, ar vegetarės. Nuo to priklauso, koks maistas joms geriausiai tinka (pvz., mėsėdžių maiste baltyminių produktų turėtų būti apie 70% , o vegetarių tik apie 30%). Renkantis pašarus reikia atkreipti dėmesį į tai, kokioms žuvims jie yra skirti. Jei laikote įvairias žuvis, patartina rinktis universalius maistus, taip pat kai kurioms žuvelėms labai sveika gauti maistelio, kurio pagrindą sudaro augalinės kilmės komponentai. Beje, nors sausą maistą galima laikyti gana ilgai, vis tik jis irgi nėra amžinas, todėl jį perkant reiktų atkreipti dėmesį į galiojimo laiką.
Gyvas maistas
Kaip ten bebūtų, bet labiausiai žuvytės mėgsta gyvą maistą. Gyvo maisto paprastai prisigaudoma įvairiuose vandens telkiniuose. Bet, gaudant gyvą maistą, reikia neužmiršti to, kad kartu su gyvu maistu į akvariumą galima atnešti kokių nors nepageidaujamų sutvėrimų, ligų sukėlėjų. Todėl, jei yra galimybė, geriausia maistą gaudyti telkiniuose, kuriuose nėra žuvų.
Dabar trumpai (jei kas norėtų plačiau - ech, geras daiktas tas internetas...") apžvelgsiu dažniausiai mūsuose naudojamus gyvus maistus.
Ciklopai (Cyclops). Gyvena praktiškai visuose vandens telkiniuose ir jų galima pasigauti su tankiu tinkleliu. Ciklopais dažniausiai šeriami paaugę žuvų jaunikliai.
Dafnijos (Daphnia, angl. water flea). Dafnijų taip pat galima prisigaudyti tankesniu tinkleliu beveik visuose šiek tiek didesniuose vandens telkiniuose. Dafnijos paprastai sudaro didžiulius būrius ir, aptikus jų susitelkimo vietas, belieka jas išgriebti. Kai kas teigia, kad dafnijų galima užsiauginti pačiam, bet, tiesą sakant, nesu girdėjęs, kad kas tuo iš tiesų užsiimtų.
Enchitreidai (Enchytreidae). Tai - iki 2 cm ilgio užaugančios paviršiniame dirvožemio sluoksnyje gyvenančios baltos kirmėlės. Jas galima veisti namų sąlygomis.
Sliekai (Lumbricus, angl. earthworm). Nelabai tinka žuvytėmis duoti sliekus, pagautus mieste, nes čia dėl intensyvaus transporto dirvožemis gana užterštas ir sliekai savo kūne sukaupia įvairių nuodingų medžiagų. Be to, prieš sušeriant sliekus žuvims, juos reikia supjaustyti ir gerai perplauti (kai kas net rekomenduoja perskalauti silpname kalio permanganato tirpale).
Tubifeksai (Tubifex), tautoje dažnai "trubočnikais" vadinami. Tai - iki kelių centimetrų ilgio labai plonos rausvos žieduotosios kirmėlės, gyvenančios organiniais junginiais užterštose vietose. Tai - vienas iš mėgstamiausių Lietuvoje randamų gyvų maistų, be to, jo dažnai galima nusipirkti žuvyčių turguose ir kai kuriose zooparduotuvėse. Tačiau reikia atsiminti, kad, prieš duodant šias kirmėles žuvims, būtina jas bent keletą kartų perskalauti vandentiekio vandeniu. Dar geriau jei, tik įsigijus tubifeksų, jais porą dienų žuvys nešeriamos, o kirmėlės kelis kartus per dieną perplaunamos vandentiekio vandeniu. Šį maistą ilgai galima išlaikyti gyvą apatinėse šaldytuvo lentynose plataus dugno inde, užpylus vandeniu taip, kad visiškai apsemtų tubifeksus. Aš rekomenduočiau šias kirmėles laikyti litriniuose kibiriukuose nuo silkės (pabandžiau ir man patiko). Kiekvieną dieną prieš šeriant žuvis reikia šias kirmėles keliskart perplauti vandentiekio vandeniu. Tai daroma taip: paleidžiamas šaltas vanduo tiesiai ant kirminų ir pamaišoma, po kelių minučių, kirminams nusėdus ant dugno, vanduo nupilamas. Procedūra kartojama kelis kartus.
Žuvytės dažnai šeriamos ir įvairiomis uodų lervomis. Be abejo, labiausiai akvariumininkų mėgiamos yra uodo trūklio (Chironomus plumosus, angl. bloodworm) lervos, kurios gyvena mūsų vandens telkinių dumble ir kurių galima įsigyti beveik visose žūklės parduotuvėse. Šios lervos laikomos dažniausiai šaldytuve, susuktos į šlapią marlę. Yra ir kitokių šių lervų laikymo būdų: kai kas jas laiko išskobtoje bulvėje, kiti - dideliame emaliuotame puode, nuolat keisdami vandenį. Pats šių būdų išbandęs nesu, todėl negaliu pasakyt, kuris jų geriausias.
Žuvytės mielai ėda ir uodo koretros (Corethra) lervas. Tai skaidrios kirmėlytės, kūnų galuose turinčios po oro burbuliuką". Laikomos taip pat, kaip ir uodo trūklio lervos.
Pavasarį ir vasaros pradžioje miško "balose" galima iki valios prisigaudyti mus terorizuojančių uodų: paprastojo (Culex pipiens) ir maliarinio uodo, (angl. black mosquito larvae) lervų, kuriomis taip pat galima maitinti žuvis. Šių uodų lervas ilgai galima išlaikyti kambaryje 3 l stiklainyje (dar geriau, jei galite tam paskirti platų indą). Bet būkite atidūs ir pirmiausia sumaitinkite lėliukėmis virtusias lervas (susirietusios į klaustuką), kitaip galite vieną rytą nubusti labai spuoguotas.
Artemija (Artemia salina, angl. brine shrimp.) laikoma vienu vertingiausių gyvųjų maistų. Artemijos išauginamos iš įsigytų džiovintų jų kiaušinėlių sūriame aeruojamame vandenyje. Ką tik išsiritę artemijų nauplijai - nepamainomas pašaras mailiui, bet apie mailiaus maitinimą, kuris maitinamas ir infuzorijomis, dar vadinamomis "gyvosiomis dulkėmis", ir mažais nematodais (tokiais kirmėliukais), turbatriksais (Turbatrix aceti), aš nerašysiu, nes tai jau ne pradedančiųjų reikalas.
Šaldytas maistas
Šaldyto maisto privalumai yra tokie, kad jį galima ilgai saugoti, jis beveik toks pats vertingas kaip gyvas maistas, taip pat šeriant šaldytu maistu daug mažesnis kokios infekcijos patekimo pavojus. Taigi koks tas šaldytas maistas? Ogi bet kuris gyvas maistas gali tapti šaldytu maistu, jį užšaldžius.
Taip pat žuvytės šeriamos peilio galu paskutus šaldytos jaučio širdies, šaldytos kalmarų filė, šaldytos jūrinių žuvų mėsos (svarbu, kad žuvis būtų neriebi) ar jų ikrais, krevečių mėsa ir t.t. Panaudojant jau minėtus produktus ir maišant juos su įvairiais augalinės kilmės produktais (paprikomis, morkomis, brokoliais ir t.t.) gaminami įvairiausi "pagerinti" šaldyti maistai.
Autorius: Giedrius Kanaporis